blabalynė

blãbalynė sf. (1), blabalỹnė (2) Skd 1. blabėjimas, tuščia kalba: Ans tau priblabės visokių nėkų, blãbalynių Šts. 2. scom. kas daug kalba, blaba, barškalynė: Blãbalynė boba, ana ir vandenį apsuktų savo liežuviu Šts. Ko klausai to blãbalynės, ans tau priblabės visokių nėkų Šts.